Sunkvežimių gamintojų kartelio skandalas: vežėjai telkiami atgauti prarastus pinigus

fura (20)

Liepos mėnesį Europos Komisijos paskelbtas pranešimas apie visų didžiųjų Europos sunkvežimių gamintojų sudarytą kartelį pakvipo blogiau, nei pernykštis koncerno „Volkswagen“ „dyzelgeitas“. Pasak pranešimo,  visi didieji Europos sunkvežimių gamintojai, susitarę ketverius metus plėšė savo klientus. „Karma yra kalė“, tvirtina angliškas posakis: vežėjai dabar teikia paraiškas, siekdami iš gamintojų atgauti prarastus pinigus.

Gamintojai vogė iš klientų

2016 metų liepos 19 dieną Europos Komisija patvirtino kurį laiką sklandžiusius gandus: MAN, „Volvo/Renault“, „Daimler“, „Iveco“ ir DAF pažeidė ES antimonopolines taisykles, sudarydami kartelinį susitarimą. Galima pastebėti, kad „Scania“ nebuvo pripažinta dalyvavusi susitarime ir bauda jai nebuvo paskirta. Tačiau jos atžvilgiu tebevyksta tyrimas ir ši kompanija jau patenka į sąrašą gamintojų, kurie sulauks savo klientų ieškinių. Ne išimtis, kad ilgainiui EK bauda gali būti paskirta ir šiam Švedijos gamintojui.

Kartelio esmė – gamintojai susitarė, kad, motyvuodami didelėmis išlaidomis išmetamųjų dujų valymo sistemoms, būtų palaikomos visuotinai aukštos kainos. Kompanijos tarpusavyje derino bazines sunkvežimių pardavimo kainas ir naujų išmetamųjų dujų valymo technologijų pasirodymą rinkoje. Nuo 1997 iki 2004 metų susitikimai vykdavo viešbučiuose, parodose arba kitokiuose renginiuose. Juose dalyvaudavo aukščiausio lygio vadovai, vėliau detales suderindami telefonais. Nuo 2004 metų kartelis buvo organizuojamas, informaciją perduodant elektroniniu paštu.

Šiais metais EK tinkamai įvertino tokį susitarimą, jo dalyviams paskirdama rekordinę baudą, siekiančią 2 926 499 000 eurų. Taip, daugiau, nei 2,9 milijardo eurų! Viena šių kompanijų – MAN buvo atleistas nuo maždaug 1,2 milijardo eurų baudos, nes būtent šis gamintojas Komisijai ir pranešė apie kartelį. Visos likusios kompanijos sutiko su pareikštais kaltinimais. Bendradarbiaudamos su tyrėjais, „Volvo/Renault“, „Daimler“ ir „Iveco“ 10 procentų susimažino joms paskirtas baudas, tačiau vis tiek turės mokėti įspūdingas sumas, kurios paskaičiuotos individualiai kiekvienam gamintojui. Galima paminėti, kad „Daimler“ paskirtas 1 milijardo, DAF – 753 milijonų, „Volvo“ – 670 milijonų eurų baudos.

Šio reiškinio mastą nesunku įvertinti: kartelyje dalyvavusieji gamintojai užima 90 procentų Europos rinkos. Kartelio susitarimas liečia vidutinio (nuo 6 iki 16 tonų) ir didelio (virš 16 tonų) svorio sunkvežimius, pagamintus nuo 1997 iki 2011 metų. Pastaraisiais metais Komisija be perspėjimo surengė šių kompanijų patikrinimą ir pati to nežinodama, nutraukė nešvarų sandorį.

Klientai telkiasi kompensacijų ieškiniams

Europos Komisijai pateikus galutines išvadas, visi, nuo kartelio nukentėję sunkvežimių pirkėjai turi realią galimybę atgauti dalį už sunkvežimius sumokėtų pinigų. Tai gali daryti tiek kompanijos, tiek privatūs pirkėjai, 1997-2011 metais tiesiogiai iš gamyklos, jos atstovų ar tarpininkų įsigiję naujus DAF, „Iveco“, MAN, „Mercedes-Benz“, „Renault“, „Scania“ arba „Volvo“ sunkvežimius. Jiems reikia pagrįsti patirtą žalą, įvertinti jos dydį ir kreiptis su ieškiniu. Tokius ieškinius jau pateikė Nyderlandų vežėjai. „CargoNews“ žiniomis, bendrą ieškinį ruošia Lenkijos vežėjų asociacija, o praėjusią savaitę apie savo ruošiamą ieškinį dėl kartelio padarytos žalos paskelbė ir „Linava“. Pastaroji asociacija savo narių prašo pranešti, kiek konkrečiais metais buvo nupirkta konkrečių markių sunkvežimių, kokioje valstybėje sudarytas pirkimo sandoris, ar yra išsaugoti pirkimo dokumentų dokumentai (jų kopijos).

Iki rugsėjo 29 dienos „Linava“ surinks duomenis iš vežėjų apie jų įsigytus sunkvežimius ir tarpininkaus bendraujant su teisininkų atstovais, kurie vežėjų vardu paduos ieškinį prieš sunkvežimių gamintojus. Deja, bet asociacija šią paslaugą teikia tik savo nariams. Nors Europos teismuose panašios praktikos nėra, tačiau tiek Lietuvos, tiek Lenkijos vežėjų asociacijos tikisi, kad yra reali galimybė atgauti 10 arba net iki 20 procentų sunkvežimių pirkimo kainos.

Galimybė – ir pavieniams ieškovams

Akivaizdu, kad kolektyvinis ieškinys – kur kas patrauklesnis variantas tokiam ieškiniui, nes tokiu atveju būtų galima dalintis bylinėjimosi išlaidas. Tačiau ir pavieniai vežėjai turi galimybę lygiai taip pat pateikti savo ieškinius, jeigu minėtu laikotarpiu buvo nusipirkę bent vieną naują sunkvežimį.

Advokatų profesinės bendrijos „Judickienė ir partneriai JUREX“ advokato padėjėja Jelena Cvirko patvirtina, kad nuo  šių veiksmų nukentėję asmenys turi teisę kreiptis į nacionalinius teismus ir reikalauti patirtos žalos atlyginimo iš jų teises pažeidusių bendrovių. Jiems iš esmės teisme tereikia įrodyti dėl pažeidimo patirtos žalos dydį.

Pasak teisininkės, pagal šiuo metu galiojančius LR teisės aktus, reikalavimams dėl konkurencijos teisę pažeidžiančiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Tačiau, nepaisant to, kad minėti konkurencijos teisę pažeidžiantys veiksmai buvo atlikti 1997–2011 metų laikotarpyje, senaties terminas skaičiuojamas nuo sužinojimo apie padarytą pažeidimą ir patirtą žalą momento, t.y. šiuo atveju nuo EK sprendimo dėl kartelio paskelbimo (2016 m. liepos 19 d.).

Be to, iki 2016 metų gruodžio 27 d. į Lietuvos (ir kitų ES šalių) nacionalinę teisę turi būti perkelta EP ir Tarybos direktyva Nr. 2014/104/ES, kuri palengvina žalų, kurias asmenys patyrė dėl konkurencijos teisę pažeidžiančių veiksmų, priteisimą. Tai reiškia, kad jau šių metų gruodžio pabaigoje nuo minėto kartelio nukentėję asmenys turėtų turėti galimybę naudotis paprastesne tokių žalų priteisimo tvarka.

Palaukti gruodžio, arba… apsieiti be teismo!

Direktyvoje numatyta, kad ieškinius dėl žalos atlyginimo gali pareikšti tiek asmenys, pirkę prekes ar paslaugas iš pažeidėjo, tiek kiti toliau tiekimo grandinėje esantys pirkėjai. Be to, direktyvoje numatytas palankesnis žalą patyrusiems asmenims ieškinio senaties terminas – ne 3, o jau 5 metų ieškinio senaties terminas. Toks terminas numatytas ir LR Konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. 16-1510(3); šiuo metu projektas dar derinamas). Svarbu, kad numatytos naujos prezumpcijos bei taisyklės, kurios turėtų ženkliai palengvinti patirtos žalos ir jos dydžio įrodinėjimą. Be to, žalą patyrę asmenys turės teisę į visišką žalos atlyginimą. Visiškas žalos atlyginimas apima tiesioginius nuostolius, negautas pajamas ir palūkanas, skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento.

Projekte numatyta, kad bylos dėl konkurencijos teisę pažeidžiančiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo bus nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme.

Šiandien galiojančiuose LR teisės aktuose nėra aiškiai reglamentuota konkurencijos teisę pažeidžiančiais veiksmais padarytos žalos apskaičiavimo bei priteisimo tvarka.  Todėl, pasak teisininkės, jei leidžia senaties terminas, į teismą dėl tokios žalos priteisimo geriau būtų kreiptis sulaukus minėtų LR Konkurencijos įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, kuris turėtų įvykti dar šiais metais. Tuo tarpu per tą laiką žalą patyrusios bendrovės ir fiziniai asmenys galėtų atlikti tinkamus patirtos žalos skaičiavimus, kadangi šis procesas nėra paprastas ir reikalauja nemažai laiko bei pastangų.

Be to, verta nepamiršti, kad žalą patyrusioms bendrovėms ir fiziniams asmenims, prieš kreipiantis į teismą, jie gali pateikti pretenziją dėl patirtos žalos atlyginimo pačiai kartelyje dalyvavusiai bendrovei ir galimai šį ginčą išspręsti taikiai (ne teismo tvarka).

Galimą šių ieškinių sėkmę patvirtina faktas, kad penki gamintojai (MAN, „Daimler“, „Iveco“, „Renault“ ir „Volvo“) pripažino savo dalyvavimą kartelyje. Taigi, bent jau jie neturėtų skųsti pateikiamų ieškinių. Mat sunkvežimių gamintojų skundai (pradžioje – į Europos Bendrąjį teismą, vėliau – į Europos Teisingumo teismą) galėtų procesą užvilkinti eilei metų. O, kalbant apie ieškinio pateikimo terminus, vežėjams reikia paskubėti: tai daryti verčia ir ieškinio senaties terminai. Kalbant apie DAF ir „Scania“, galima tikėtis, kad jie gali išnaudoti savo galimybę kreiptis į minėtus Europos teismus ir ypač tai liečia „Scania“, kurios galutinis statusas šioje istorijoje dar nėra patvirtintas.

Komentarai
Kol kas komentarų nėra

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

Pinigai-15-11-1

2023 metai buvo sunkūs – kas toliau? (papildyta 2024 m. pirmo ketvirčio rezultatais)

Krovininio kelių transporto paslaugų eksportas šių metų[1] pirmąjį pusmetį sudarė 2,5 mlrd. eurų – 23,8 proc. daugiau nei 2021 metais tuo metu, liudija Lietuvos banko duomenys. Eksportui augant pinigine verte, minimu laikotarpiu krovinių apyvarta pagal vežtų krovinių kiekį ir tonkilometrius sumenko maždaug dešimtadaliu, pastebi rinkos ekspertai.

2024-05-15 1,334
0
vairas (4)

Lietuvos transporto sektoriaus darbuotojų nuotaikos – daug kas progai pasitaikius išeitų iš darbo (apklausos rezultatai)

Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.

2024-05-14 117
0
timthumb (2)

Dėl vežėjams aktualių problemų gabenant krovinius į Serbiją, Turkiją ir Šiaurės Makedoniją

Susisiekimo ministerija gegužės 28 d. organizuoja nuotolinį pasitarimą, kuriame bus nagrinėjamos problemos, susijusios su krovinių gabenimu į Serbiją, Turkiją, Š. Makedoniją ar tranzitu per šių šalių teritorijas, o taip pat leidimų kvotų nustatymo su šiomis valstybėmis aktualijos. Pasitarime kviečiami dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos, LTSA, vežėjų asociacijų atstovai.

2024-05-10 48
0