– Kaip vykdoma duomenų apie vairuotojų darbo bei poilsio režimo laikymąsi patikra, kokios šalies institucijos turi teisę tikrinti vairuotojus bei vežėjus?

– Vairuotojų darbo ir poilsio režimo laikymąsi Lietuvoje tikrina trys institucijos – Valstybinė kelių transporto inspekcija, tikrinanti tiek vairuotojus keliuose, tiek įmones, Kelių policija, tikrinanti vairuotojus keliuose ir Darbo inspekcija, vykdanti patikrą įmonėse.

Primenu, kad darbo ir poilsio režimo laikymosi apskaitą privalo vesti visi vežėjai, gabenantys krovinius šalies ir Europos Sąjungos keliais, taip pat ir AETR sutarties šalyse. Transporto priemonės, kurios masė didesnė nei 3,5 t, vairuotojas jau privalo vesti vairavimo ir poilsio režimo apskaitą, naudodamas tachografą. Jis turi laikytis nustatyto darbo ir poilsio režimo, įmonėje privalo būti pasirūpinta atitinkamu rodmenų ir duomenų saugojimu bei apskaitos tvarkymu.

Šiuo metu Lietuvoje bei Europos Sąjungos šalyse galima naudoti tiek analoginius, tiek skaitmeninius tachografus. Nuo 2006 m. gegužės 1 d. visos transporto priemonės gaminamos tik su skaitmeniniais tachografais, taigi jos negali būti eksploatuojamos su analoginiais tachografais. Pastarieji galios tol, kol važinės transporto priemonės, kuriose jie įdiegti. Tačiau jei analoginis tachografas sugenda, jį privalu keisti skaitmeniniu.

– Ar pradėjus naudoti skaitmeninius tachografus, pažeidimų sumažėjo?

– Taip nedrįsčiau teigti. Kiekvienas iš šių tachografų turi savo trūkumų bei privalumų. Bet kurią sistemą galima apeiti – mūsų šalies vairuotojai šioje srityje itin išradingi. Inspekcijos uždavinys – vykdyti kontrolę bei išaiškinti atvejus, kai bandoma sukčiauti, kai vairuotojas naudoja kokius nors prietaisus, paveikiančius tachografo darbą ir keičiančius jo rodmenis. Galiu patikinti, kad Inspekcijos pareigūnai nustato visus pažeidimus ar bandymus sukčiauti – tik kartais tam prireikia daugiau laiko.

– Kokios sankcijos taikomos nustačius pažeidimus?

– Sankcijų dydžiai yra įvairūs, jie priklauso nuo pažeidimo sunkumo. Tikrindami transporto priemonėje įrengtus tachografus matome, ar vairuotojas nenaudoja įrangos, skirtos klastoti rodmenis ar duomenis. 2009-aisiais vien per antrąjį pusmetį net 45-ios transporto priemonės sukėlė didesnių ar mažesnių įtarimų dėl duomenų klastojimo naudojant įtaisus – jas nukreipėme papildomai tikrinti į tachografų dirbtuves, įtarimai pasitvirtino.

Pažeidimus suskirstyčiau į dvi kategorijas: tai vairavimo ir poilsio apskaitos tvarkymo trūkumai įmonėse ir vairuotojų darbo ir poilsio režimo nesilaikymas. Pirmuoju atveju tai gali būti pažeidimai tvarkant vairuotojų darbo ir poilsio apskaitos dokumentus ar duomenis, perkeltus iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų: dažnai įmonėse mums nepateikiami tachografų registracijos lapai ar duomenys, perkelti iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų, kuriuos privalu saugoti ne mažiau kaip metus.

Statistika rodo, kad vykdant kontrolę keliuose, 60 proc. vairuotojų padaromų pažeidimų sudaro nepateikti tachografo registracijos lapai bei vairuotojo kortelės su privalomais duomenimis, 25 proc. atvejų nustatome vairavimo ir poilsio režimo pažeidimus, 15 proc. pažeidimų – vairuotojų darbas be kortelių ar su svetimomis kortelėmis bei apgaulingas apskaitos vedimas.

Vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo pažeidimus galima suskirstyti į tris grupes. Apie 65 proc. visų pažeidimų sudaro vairuotojo kasdienio poilsio režimo pažeidimai, apie 25 proc. – kasdienio vairavimo režimo pažeidimai, apie 10 proc. – nepertraukiamo vairavimo ir kassavaitinio poilsio nebuvimo pažeidimai.

Mūsų duomenimis, iš šimto patikrintų transporto priemonių 25-iose nustatoma vienokių ar kitokių vairavimo ir poilsio režimo pažeidimų.

 – Kodėl vairuotojai ar transporto įmonių savininkai bando sukčiauti?

– Yra keletas priežasčių, dėl ko sukčiaujama. Pirmoji – sukčiavimas, norint paslėpti padarytus pažeidimus. Vienu atveju tuo esti suinteresuotas darbdavys, verčiantis vairuotoją dirbti daugiau nei jam leidžiama, kitu atveju sukčiauja vairuotojai, turėdami vienokių ar kitokių paskatų. Dažniausiai sukčiaujama norint nuslėpti pažeidimus bei apgauti tikrintojus. Mūsų tikslas – nustatyti bet kokius pažeidimus: ar vairuotojas vairavo tiek, kiek jam leidžiama, ar pailsėjo. Be to, visada bandome išsiaiškinti, ar vairuotojas nenorėjo apgauti kontroliuojančių institucijų, ar neklastojo duomenų bei rodmenų. Tai – mūsų kasdienė veikla.

Europos Komisija sukčiavimo prevencijai skiria ypač daug dėmesio. Kasmet organizuojama po dvejus mokymus, kur skirtingų valstybių atstovai keičiasi naujai atsiradusiais sukčiavimo pavyzdžiais, perima kitų valstybių patirtį, atnaujina duomenis. Daug dėmesio skiriama teisės aktų reglamentams bei tachografų apsaugai nuo įvairių poveikio priemonių. Sankcijos už piktybiškai padarytus pažeidimus Europos Sąjungos šalyse yra pakankamai didelės. Sukčiavimas, beje, vertinamas kaip pats sunkiausias pažeidimas visose šalyse ir baudžiamas griežčiausiai.

– Kaip vykdoma darbo ir poilsio režimo laikymosi patikra įmonėse?

– Įmonės privalo saugoti tachografo rodmenis bei duomenis ne trumpiau kaip metus. VKTI tikrina, ar saugomi tam tikro pasirinkto laikotarpio tachografų registracijos lapai bei duomenys, perkelti iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų. Nustatę daugiau nei 5 proc. nepateiktų tachografų registracijos lapų ar duomenų, perkeltų iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų, taikome sankcijas. Jei tokių pažeidimų susidaro per 20 proc. – svarstome įmonės veiklą VKTI pažeidimų prevencijos komisijoje dėl licencijų kortelių ir bendrijos leidimo kopijų stabdymo. Tikrindami įmones stebime, kaip tvarkoma apskaita, ar nustatyta blankų, patvirtinančių vairuotojų veiklos laikotarpį, išdavimo tvarka. Šie blankai dažniausiai ir yra naudojami sukčiauti.

Daugiau kaip 64 proc. iš 2009-aisias patikrintų krovinius ir keleivius vežančių įmonių taikytos vienokios ar kitokios sankcijos už apskaitos nebuvimą, duomenų nesaugojimą ar bandymus sukčiauti. 114 vairuotojų kortelių galiojimas sustabdytas vienam ar keletui mėnesių – tai reiškia, kad 114 vairuotojų ilgesnį ar trumpesnį laiką negalėjo dirbti, tiek krovininių automobilių „ilsėjosi“ garažuose ar įmonių aikštelėse.

Dar viena problema – darbo ir poilsio režimo pažeidimų tolerancijos ribos. Europoje nustatyta tolerancijos riba – 15 minučių; tai reiškia, kad vairuotojas, dirbęs 15 min. ilgiau nei leidžiama, nebaudžiamas. Jei vairuojama bent minutę ilgiau, tai jau laikoma pažeidimu ir baudžiama. Primenu: kiekviena įmonė ar vairuotojas privalo darbą organizuoti taip, kad nekiltų problemų su darbo ir poilsio režimo laikymųsi.

– Tačiau, vairuotojų teigimu, dirbant susiduriama su įvairiausiomis problemomis – darbo ir poilsio režimą jie priversti pažeisti dėl susidariusių spūsčių keliuose ar gatvėse, dėl laiku neprivažiuotos ar perpildytos stovėjimo aikštelės, kai nesinori ilsėtis likus vos valandai-kitai kelio iki namų…

– Visus minėtus klausimus apibrėžia Europos Sąjungos reglamentas (EB) Nr. 561/2006. Vairuotojas bei transporto įmonė privalo organizuoti darbą taip, kad nesusidarytų sąlygos pažeidimams. Tikrindami tachografų registracijos lapus aiškiai matome, kada vairuotojo darbas nėra tinkamai organizuotas. Dažnos įmonės vairuotojas pats sprendžia, kur jam ilsėtis, o paskui kaltina visus, bandančius jį nubausti. Iš registracijos lapo matyti visas vairuotojo nuvažiuotas kelias. Kiekvienas privalo apsiskaičiuoti, kur ir kada ilsėsis, kad paskui netektų teisintis, jog nespėjo laiku rasti stovėjimo aikštelės. Juokinga klausyti vairuotojo pasiaiškinimų, kad jis ilgą laiką praleido transporto spūstyse Vokietijoje, kai iš dokumentų aiškiai matyti, kad tuo metu jis važiavo per Lenkiją. Be abejo, būna išskirtinių atvejų, nestandartinių situacijų, tačiau tai nieku gyvu neturi tapti taisykle ar nuolatine priežastimi pažeidinėti darbo ir poilsio režimo reikalavimus.

Kai vairuotojas pažeidžia darbo ir poilsio režimą dėl itin svarių priežasčių, kitoje tachografo registracijos lapo pusėje jis privalo jas nurodyti. Tačiau išimtys paprastai nėra taikomos, darbo ir poilsio režimo privalu laikytis kiekvienam.

Jei vairuotojui belieka pora valandų iki namų ir jis žūtbūt stengsis juos pasiekti, būdamas pervargęs ir pažeisdamas darbo ir poilsio režimą – kas atsakys, jei jis taps avarijos kaltininku, dėl jo kaltės žus žmonės? Privalu pagalvoti ir apie tai.

– Kaip skiriasi baudos dydžiai įvairiose Europos Sąjungos valstybėse?

– Šiuo metu skirtumai yra itin ženklūs, baudos kitose Europos šalyse yra gerokai didesnės nei Lietuvoje. Tiek vairuotojai, tiek transporto įmonių vadovai ar savininkai turėtų prisiminti, kad už bet kurioje šalyje padarytus pažeidimus galima bausti bet kurioje Europos Sąjungos šalyje. Lietuvoje šiuo metu baudos yra bene mažiausios.

Šiuo metu Europos Sąjunga siekia, kad baudos būtų harmonizuotos ir vienodos visose valstybėse. VKTI perkėlė į nacionalinę teisę Europos Sąjungos direktyvą, kur vairavimo ir poilsio režimo pažeidimai suskirstyti į tris kategorijas. Tai yra pirmas žingsnis baudų harmonizavimo link.

VKTI yra ECR, vienijančios kelių transportą kontroliuojančias institucijas, narė. Siekiant suvienodinti vairuotojams bei transporto įmonėms taikomas sankcijas, neseniai paskelbėme anketą vežėjams ^[1], kur jie turėtų surašyti atsiliepimus apie užsienyje taikomas sankcijas bei mokėtas baudas už darbo ir poilsio režimo nesilaikymą. Kviečiu visus vežėjus šią anketą užpildyti.

– Kokias tendencijas pastebite darbo ir poilsio režimo laikymosi srityje, ar pažeidimų per sunkmetį daugėja?

– Nustatytas vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimų skaičius kasmet vis didėja. 2006 m. šimtui tikrinimo atvejų nustatydavome maždaug 20 pažeidimų, dabar – jau 25. Gana griežtos bausmės bei sankcijos neatgraso tiek vairuotojų, tiek vežėjų įmonių vadovų daryti įvairius pažeidimus. Sutinku, kad kartais darbo ir poilsio režimo reikalavimus verčia pažeidinėti finansiniai motyvai ar aštrėjanti konkurencija tarp vežėjų Europoje, tačiau tai nuo atsakomybės vairuotojų ar transporto įmonių neatleidžia.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad pastaruoju metu inspekcija gauna gerokai daugiau vairuotojų nusiskundimų: kas mėnesį sulaukiame maždaug penkių skundų, kad darbdavys verčia darbuotojuos pažeidinėti darbo ir poilsio režimo reikalavimus. Tokiu atveju tikriname įmones ir siekiame išaiškinti pažeidimų priežastis.