2012 m. gegužės 19 d.
Cargo.lt
Fotokonkursas
Komiksas
Reklama
Dienos citata

„Paskambinęs ekspeditoriams, sužinojau, kad įprastai jų atsiskaitymo terminai  –  net 60 darbo dienų ir pateikdami 45 darbo dienų terminą jie mums ir taip  daro dideles išlygas,“ – naujoviškais atsiskaitymo terminais stebėjosi T. Gaižutis veždamas krovinius į Italiją, Ispaniją, Prancūziją ir kitas šalis nesusidūręs su ilgesniu nei 45 kalendorinių dienų mokėjimo atidėjimu.

Valiutų kursai

















EurasEUR1
JAVUSD1,32
LietuvosLTL3,45
LatvijosLVL0,6995
RusijosRUB38,88
LenkijosPLN4,18
ČekijosCZK24,87
VengrijosHUF287,25
D. BritanijosGBP0,8153
Šventės
Šalis Data
Turkija gegužės 19 d.
Bulgarija gegužės 24 d.
Gruzija gegužės 26 d.
Nyderlandai gegužės 27 d.
Danija gegužės 27 d.
Norvegija gegužės 27 d.
Slovėnija gegužės 27 d.
Vokietija gegužės 27 d.
Lenkija gegužės 27 d.
Švedija gegužės 27 d.
Armėnija gegužės 28 d.
Liuksemburgas gegužės 28 d.
Azerbaidžianas gegužės 28 d.
Lichtenšteinas gegužės 28 d.
Jungtinė Karalystė gegužės 28 d.
Belgija gegužės 28 d.
Danija gegužės 28 d.
Italija gegužės 28 d.
Monakas gegužės 28 d.
Nyderlandai gegužės 28 d.
Norvegija gegužės 28 d.
Austrija gegužės 28 d.
Prancūzija gegužės 28 d.
Vokietija gegužės 28 d.
Šveicarija gegužės 28 d.
Ispanija gegužės 30 d.
Ispanija gegužės 31 d.
Italija birželio 2 d.
Suomija birželio 2 d.
Vardadieniai
Celestinas, Gilvinas, Jovaras, Prudencija, Skaistis, Tauras, Денис
 
 
 

Kaip Lietuvos logistikos įmonės išgyveno šiemet ir kas jų laukia kitąmet?

2011.12.12
Žydrė Dargužytė (CargoNEWS)
(5) [2263]

123rf.com

Įmonių mokumą vertinančiai UAB „Creditreform Lietuva“ atlikus transporto verslo rizikingumo tyrimą, paaiškėjo, kad 2011-ieji absoliučiai daugumai transporto įmonių buvo sėkmingi. Daugelis rodiklių viršijo prieškrizinį lygį. Vis dėlto analitikai nelinkę pernelyg džiūgauti – kitais metais transporto įmonės susidurs su problemomis – ne tik dėl lėtėjančių Europos šalių ekonomikų, bet ir dėl pablogėjusio paklausos–pasiūlos santykio.  Vis dėlto neabejojama, kad po krizės užaugintas „lašinių“ sluoksnis leis geriau atlaikyti galimus netikėtumus.


Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius paklaustas, kaip vertina šiuos metus vežėjų verslo atžvilgiu, sako, jog jie buvę ganėtinai kontraversiški. „Pirma metų pusė – labai gera: buvo darbų, pervežimų įkainiai irgi pakankamai aukšti. Antroje metų pusėje situacija pasikeitė: mus nuliūdino tai, kad metų pabaiga, kuri dažniausiai būna pelninga vežėjams, šįkart visai kitokia – krovinių yra, bet gabenimų kainos nedžiugina. Žodžiu, prieš didžiąsias metų šventes šiemet nesijaučia padidėjusios mūsų paslaugų paklausos“, - dėsto A. Kondrusevičius.


Romualdas Trumpa, UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas, analizuoja situacija, pabrėždamas, jog apie augantį transporto vaidmenį liudija kasmet auganti transporto sukuriama BVP dalis – 2008 m. ji siekė 9 %, o 2010 m. – jau 12 % . „Prasidėjus krizei, transporto sektoriaus metiniai pardavimai, pavyzdžiui, 2009 m. viduryje krito kartu su visa ekonomika – pardavimai sumažėjo 27 %. Transporto sektorius – vienas iš nedaugelio, kurio rodiklius verta lyginti su prieškriziniu lygiu, o ne su 2009-ųjų metų „dugnu“. Jei lygintume 2011 m. 9 mėnesių rodiklius su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, tai pamatytume, kad logistikos įmonių  transporto pajamos didesnės 28 % nei prieš krizę“, - informuoja R. Trumpa.


Ekspeditoriams – palankus metas?
 

Pagal „Creditreform Lietuva“ naujausius atlikto tyrimo duomenis, kelių transportas ir ekspedijavimas – viena iš nedaugelio veiklų, kur pardavimai auga visų dydžių įmonėse, o rinka nėra koncentruota, rinkos dalys tarp skirtingo dydžio įmonių kol kas žymiai nepasikeitė.
 

Tai patvirtina ir Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ prezidentas Tautginas Sankauskas: „Ekspeditoriams šiemet labai gerai sekėsi. Pagal esamas tendencijas rinkoje negalėtume sakyti, kad kitąmet bus labai blogai. Jei kalbėtume apie vidutines įmones (aut. pastaba – užimančias apie 40 proc. rinkos), jaučiamas baltarusiškų krovinių padaugėjimas Lietuvos transporto sistemoje. Tai – ir „Linekos“ nuopelnas. Daug renginių toje šalyje buvo padaryta. Žvelgdami į artimiausią ateitį, nematome didelių duobių“.


R. Trumpa pabrėžia, kad orientacija tik į vienos šalies rinką yra labiau nei rizikinga. Kita vertus, tai yra ganėtinai suprantama dėl to, kad Baltarusija yra natūralus Klaipėdos uosto užnugaris.
 

Ekspeditoriai kaip dar vieną galimybę stiprinti savo pozicijas įžvelgia tai, kad Rusija jau kitąmet tampa Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare. „Tai teikia optimizmo – Lietuvos verslininkai galės sėkmingiau konkuruoti su rusų bendrovėmis. Turiu omeny Rusijos uostų protegavimą“, - analizuoja T. Sankauskas.
UAB „Axis Transport“ akcininkas Tomas Degutis taip pat džiaugiasi, kad 2011-ieji jų įmonei buvo sėkmingi: „Mūsų bendrovės apyvarta šiemet turėtų būti apie 27 mln. Lt. Tai – kone 30 proc. augimas. Per šiuos metus sustiprėjome – užauginome naują darbuotojų kartą, kuri rezultatus rodys ateityje. Taip pat ketiname didinti paslaugų spektrą, pardavimų efektyvumą, ieškosime naujų žmonių – logistikos „vilkų“.
 

Tokias tendencijas, kokias įvardija logistai praktikai patvirtina ir analitikų tyrimai. „Jei lygintume 2011 m. ir 2010 m. pirmojo pusmečio pardavimus, pastebėtume, kad ekspedijavimo ir sandėliavimo veiklos įmonių pardavimai išaugo 54 % „Per paskutinius 12 mėnesių nustojo veikti 7 % ekspedijavimo įmonių“, - primena R. Trumpa.
Tarptautinio kapitalo įmonės DB „Schenker“ vykdomasis direktorius Edmundas Daukantas taip pat pritaria kolegų idėjoms ir patikina, kad rinkoje vyksta natūralūs procesai: „Nieko stebėtino nevyksta, prieššventinio bumo nėra jau keletą metų, nes ir gamintojai, ir vežėjai išmoko dirbti stabiliau – be didelių šuolių. Tie ypatingi šuoliai – trumpalaikis efektas. Kur kas svarbiau – stabilumas“.
 

Vežėjų veiduose – mažiau optimizmo
 

A.Kondrusevičius pabrėžia, kad tai, kas šiuo metu vyksta rinkoje, vežėjus neramina. „Aš manau, kad kitąmet tarptautinių gabenimų rinkoje bus panašios tendencijos kaip buvo 2007 m. Neramumai euro zonoje, sumenkusi gamyba, euro nestabilumas šiemet lėmė mažesnius krovinių srautus Rytų kryptimi. Importuotojai, kurie neturi ilgalaikių planų, veikia pagal esamą situaciją – atsargiai ir neužtikrintai. Dauguma iš jų nutarė  nerizikuoti, nedidino gamybos apimčių. Europoje žmonės labiau susispaudę, vartojimas mažesnis, tai stabdo rinkos atsigavimą. Prognozuoti labai sunku, kas bus. Priklausys nuo to, kokius sprendimus priims euro zonos šalių Vyriausybės, juk labai politiniai susitarimai labai daug lemia“, - rinką analizuoja A. Kondrusevičius.


Vis dėlto, kaip rodo naujausi tyrimai, transportas – viena iš nedaugelio ūkio šakų, kurioje  investicijos auga. „Pinigine išraiška investicijos ne daug atsilieka nuo 2008 m. apimčių. Įsigyjamų vilkikų ir priekabų kiekiai  ne daug atsilieka nuo 2008 m. lygio, o priekabų įsigijimai ketvirtadaliu viršijo net rekordinių 2007 m. lygį. Nors per pusmetį labai sumažėjo įėjimo į rinką barjerai, pagerėjo transporto įsigijimo sąlygos, tačiau dėl augančių krovinių srautų transporto bei logistikos įmonių rodikliai buvo teigiami“, - apžvelgia R. Trumpa.


 „Creditreform Lietuva“ įspėja apie logistikos sektoriuje esančias rizikas:
 

- 2011 m. viduryje sustojo pervežimų kainų augimas;
- daugelis kelių transporto įmonių turi silpnus likvidumo ir nuosavybės rodiklius;
- ekspedijavimo įmonių rinkoje aktyvus naujų įmonių steigimas.
 

Gera žinia ta, kad turto areštų skaičius per 2011 m. 10  mėnesių yra 20 % mažesnis nei per tą patį prieškrizinių 2008 m. laikotarpį.


Perspektyvos 2012 m.
 

„Creditreform Lietuva“ ekspertų nuomone, transporto rinkoje perspektyvos 2012 m. nebus tokios palankios kaip šiemet.
 

„Šiuo metu sunku pasakyti, kuris scenarijus bus 2012 m. – nuosaikiai optimistinis ar pesimistinis.  Kol kas nėra patvirtintas 2012 m. Lietuvos Respublikos biudžetas. Nėra žinoma, ar Lietuvos transportui turės teigiamą poveikį Rusijos įstojimas į PPO. Jei sulėtėtų ekonomika, logistikos ir kelių transporto šakoje laikinas transporto pasiūlos perteklius gali sustiprinti pervežimo kainų kritimą. Gali kilti kainų karai, mažųjų žaidėjų išstūmimas iš rinkos“, - sako R. Trumpa.


Anot pašnekovo, jei bus aršesnė krizės banga, kaip ir 2008-2009 m. sandūroje, problemų turės kelių transporto ir ekspedijavimo įmonės, neturinčios nuosavo kapitalo, ypač smulkios.


„Transportas atsidurs tarp tų šakų, kurios mokėjimų už paslaugas eilėje atsiduria paskutinėje vietoje, nes šios paslaugos yra lengvai pakeičiamos. Dalis Lietuvos transporto įmonių per pastaruosius dvejus metus tapo mažiau priklausomos nuo Lietuvos ekonomikos. Tačiau net esant ir didesniam nuosmukiui, neturėtų pasikartoti  2008-2009 m. istorija, kai stambios įmonės žlugo net sparčiau nei vidutinio dydžio įmonės. Stambių ir vidutinių įmonių finansiniai  rodikliai tapo geresni, sukauptos didesnės pinigų atsargos. Svarbiausia, rinkoje išlikusios įmonės gerai išmoko pirmosios krizės bangos pamokas“, - konstatuota R. Trumpa.


Kad ir kokie sunkumai kiltų kitąmet, išgyvenę ne vieną krizę, Lietuvos vežėjai, tikėtina, nepasiduos – kovos dėl savo vietos po saule tarptautinėse rinkose, ieškos inovatyvių sprendimų versle, leisiančių sumažinti sąnaudas ir padidinti darbo efektyvumą.

 
Naujausi komentarai
 
Уверов Вячеслав 2012.01.20 08:38

Kol kas metų pradžią patvirtina tik pačias pesimistiškiausias prognozes.

RU
Jazdauskas Ramunas 2011.12.19 11:20

Lasiniai tik pas draudima auga,ir politikus.O mes (vezejai)is bado tinstam. :)
 

RU
Vadims Volkovs 2011.12.13 16:07

Nejaugi „Creditreform Lietuva“ tokia kompetentinga, kad gali daryti prognozes? Jūs geriau paklauskite bankų ir kuro kompanijų!

RU
Venclova Kęstutis 2011.12.12 10:30

Tai pas ką čia tie "lašiniai" užaugo ?

RU
Bronislavas Geleziunas 2011.12.12 09:35

bus liudna draudimai ir savninku mokestis pasmauks

RU
 
Jūsų komentaras