CargoNEWS
Kaip gimė idėja įkurti tokio pobūdžio veikla užsiimančią įmonę?
„Praslas“ – lietuviško kapitalo įmonė, įkurta 2000 metais.
Kokia Jūsų darbo specifika?
Mūsų klientai – visame pasaulyje, išskyrus Japoniją ir Australiją. Dirbame tiesiogiai su įmonėmis, be tarpininkų. Mes esame žaliavų tiekėjai. Tiekiame ruošinius statybų pramonei, baldų pramonei ir t.t.
Patys valdome žaliavas. Mūsų klientas – galutinis vartotojas įvairiose pasaulio šalyse, taigi netgi 2008 m. JAV krizė, o vėliau – Europos krizė – mūsų, galima sakyti, nepaveikė, nes mes diversifikavome rizikas – daugiau dirbome Azijoje nei Europoje. Ten nebuvo krizės. 2009 m. Kinijoje ir Pietryčių Azijoje buvo ekonomikos kilimas. Dabar jau esame grįžę ir truputį daugiau dirbame Europoje. Čia realizuojame apie 60 proc. savo gaminių.
Ar turite atstovybių kitose šalyse?
Kinijoje veikia mūsų atstovybė. Ten dirba kinai, su jais dirbti labai gerai. Jie moka kalbą, jų mąstymas kitoks nei mūsų. Azijoje nesistengiame primesti žaidimo taisyklių, siekiame adaptuotis. Reikia suprasti jų kultūrą, mąstymą ir tada lengva dirbti.
Kokį vaidmenį jūsų veikloje vaidina vežėjai?
Vežėjas – svarbus vaidmuo mūsų veikloje. Mūsų tikslas – atvežti klientui laiku ir to, ko reikia. Svarbu, kad krovinys atvyktų nesugadintas.
Kokiomis transporto rūšimis transportuojate savo gaminius?
Vežame ne tik kelių transportu – naudojame visas transporto priemones, išskyrus lėktuvus. Geležinkeliu gabename iš Rusijos. Sibire taip pat turime savo atstovybių.
Kelių transportu importuojame žaliavas iš Ukrainos, Rusijos iki Uralo, Baltarusijos. Konteineriais gabename iš Afrikos, Brazilijos, Indonezijos, Tanzanijos.
Eksportui naudojame krovininius automobilius maršrutais Vakarų Europa-Skandinavija. Į Prancūziją ir Šiaurės Afriką taip pat gabename laivais.
Ar transportininkai gali patenkinti jūsų poreikius?
Jaučiame automobilių transporto stygių. Į Daniją labai dideli krovinių srautai, bet transportininkai ten važiuoja nenoriai, nes iš ten nėra krovinių.
Kokią išeitį radote?
Pradėjome naudoti multimodalinius pervežimus. Be to, pastiprinome jūrinius gabenimus.
Gabenimo srautai 2011 m. labai padidėjo – apie 30 proc. Šiemet, 2012 m., planuojame augti apie 20 proc. Tai – realūs planai. Esame tam pasirengę.
Vadinasi, esate patrauklūs klientams, nes galite garantuoti didelius gabenimo srautus.
Mes įdomūs dideliems parduotuvių tinklams, turime didelį sandėlį, operatyvų tiekimą dėl logistikos įmonių pagalbos. Rinkos tendencijos leidžia augti.
Kadangi krizė paveikė daugelį importo kompanijų, dabar pasirašome kontraktus 1 metams. Kiekius galime fiksuoti ilgesniam laikotarpiui. Jie nuolat didėja.
Kokie jūsų išgabentų krovinių srautai buvo pernai?
Pavyzdžiui, iš Ukrainos į Lietuvą pernai atgabenome per 600 krovinių, iš Baltarusijos į Lietuvą – 1362, iš Rusijos į Lietuvą – 85 krovinius.
Eksporto srautai taip pat aktyviai didėja. Daugiausiai krovinių išgabenome į Daniją – 929, į Prancūziją – per 100, Lietuvoje – 440.
Kaip vertinate logistikos struktūrą Lietuvoje?
Mano galva, Lietuvos viduje logistika sutvarkyta silpnai, transportininkai dažnai suka galvą, ką daryti, kai nuveži krovinį pirmyn, o atgal neturi ką vežti. Turėtų veikti kokia nors bazė, kuri leistų tas problemas operatyviai išspręsti.