2011 m. spalio 1 d. įsigalioję Civilinio proceso kodekso pakeitimai numato keletą esminių naujovių, susijusių su arešto ir kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu civilinėse bylose.
Viena iš naujovių – turto ir lėšų areštas bei kitos laikinosios apsaugos priemonės automatiškai netenka galios, jei per 14 dienų nuo nutarties, kuria nuspręsta tokias priemones taikyti, ieškovas pats nesikreipia į antstolį dėl areštuoto turto duomenų patikslinimo.
Tai reiškia, kad tais atvejais, kai ieškovas prašo teismo taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones ir nenurodo, kokį konkrečiai atsakovo turtą prašo areštuoti (dėl to teismas nutartyje dėl arešto taikymo negali nurodyti konkretaus areštuojamo turto - pastato, transporto priemonės, įrengimų ir kt. - duomenų), laikinosios priemonės galioja tik dvi savaites nuo teismo nutarties priėmimo dienos. Per šį laiką ieškovas privalo kreiptis į antstolį – priešingu atveju turto areštas bei kitos laikinosios priemonės netenka galios.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 9 d. nutarimu atitinkamai patikslino Turto arešto aktų registro nuostatus ir numatė, kad turto arešto aktas išregistruojamas iš Turto arešto aktų registro kitą darbo dieną, suėjus 14 dienų terminui, skaičiuojamam nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.
Tiek ši, tiek kitos nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusios naujos Civilinio proceso kodekso nuostatos gali pakeisti esamą situaciją, susijusią su arešto ir kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu civilinėse bylose. Iki šiol, areštas pagal ieškovo prašymą buvo taikomas žymiai dažniau, nei atsisakoma jį taikyti, ypač tais atvejais, kai ieškinio reikalavimų suma yra sąlyginai didelė, net jei arešto taikymui nebuvo jokių kitų priežasčių.
Toks dažnas arešto ar kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeldavo daug problemų kasdieninėje įmonės veikloje, ne visada - pagrįstai.
Banko sąskaitų naudojimo blokavimas, turto perleidimo apribojimai, taikomi ir tais atvejais, kai skolininko turto vertė keletą kartų viršija ieškinio sumą, įrašai apie areštą viešame registre, prieinami visiems įmonės verslo partneriams ir kredito įstaigoms ir t.t., neabejotinai apsunkina kasdieninę įmonės veiklą.
Todėl kreditoriai (ieškovai) areštą naudojo ne tik kaip teisėtų interesų gynybos priemonę, bet iš dalies ir kaip poveikio skolininkui priemonę. Pasikeitus Civilinio proceso kodekso nuostatoms, situacija arešto taikymo klausimu turėtų pradėti iš esmės keistis.
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 1292 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 314 "Dėl Turto arešto aktų registro nuostatų patvirtinimo" pakeitimo, įsigaliojo 2011-11-13 d., žr. Žin., 2011, Nr. 135-6411)
Parengta bendradarbiaujant su advokate Reda Aleksynaite.