Kalėdiniai kroviniai – jau sandėliuose
Nekilnojamojo turto tarpininkai džiūgauja, kad atsigauna sandėliavimo patalpų rinka, tačiau logistikos bendrovės ramina: menamas atsigavimas esąs sezoninis ir didesnių pokyčių bent artimiausiu metu neverta tikėtis.
Nekilnojamojo turto paslaugų UAB „Ober-Haus“ pranešė, kad laisvų modernių sandėliavimo patalpų lygis Vilniaus regione sumažėjo nuo 6,1 proc. iki 2,9 procento. Trečiojo ketvirčio pabaigoje neužimtų sandėlių plotas sudarė tik 12,3 tūkst. kv. metrų. Anot pranešimo, šiandien surasti didesnes, 3-5 tūkst. kv. m, vienoje vietoje koncentruotas patalpas itin sudėtinga.
„Ober-Haus“ rinkotyros ekspertai skaičiuoja, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį naujų ir senų sandėliavimo pastatų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose pakilo beveik dešimtadaliu.
Diktuoja Kalėdos
„Tai normalus tradicinis pakilimas metams einant į pabaigą. Iš tikrųjų nieko neįvyko. Kaip visada artėjant kalėdinei prekybai, padidėja ir sandėlių paklausa. Ar tas reiškinys bus ilgalaikis šiemet, matysime“, – LŽ sakė tarptautinės logistikos kompanijos „DB Schenker“ Lietuvos padalinio vykdomasis direktorius Edmundas Daukantas.
Apie anksčiau nei paprastai šiemet prasidėjusį prekybininkų pasirengimą kalėdinei prekybai kalbėjo ir logistikos UAB „Vingės terminalas“ generalinis direktorius Dainius Petravičius. „Dar visai neseniai prieškalėdinis bumas logistikos bendrovėms būdavo lapkritį – visiems reikėdavo labai skubiai pasirūpinti prekėmis, todėl kildavo ir krovinių gabenimo, ir sandėliavimo paslaugų kainos, – aiškino bendrovės vadovas. – Dabar klientai linkę kalėdinių prekių atsivežti kuo anksčiau.“
Pasak jo, dar prieš trejus metus prekybininkai rūpintis kalėdinėmis prekėmis pradėdavo spalį, pernai – rugsėjį, o šiemet vartojimo prekių, numatytų kalėdinei prekybai, srautai neįprastai padidėjo jau paskutinį vasaros mėnesį.
„Rugpjūtis ne tik mums, bet ir daugumai Lietuvos logistikos bendrovių buvo geresnis už rugsėjį. Dabar ir svarstome, ar tai buvo jau „prieškalėdinis“ mėnuo, ar kokios kitos priežastys lėmė tokį sujudimą. Šią savaitę suskaičiuosime spalio rezultatus, tada gal kas ir paaiškės“, – teigė įmonės vadovas.
Prekybininkai repetuoja
Prekybininkai LŽ tvirtino skubinti šiųmečių kalėdinių mugių neketina, tačiau pirmosios jų prekės jau pasirodė prekybos tinkluose.
Prekybos centruose „Maxima“ šiuo metu turėtų būti prekiaujama kalėdiniais atvirukais, bet tikrąją šventinę mugę, anot šio tinklo operatoriaus atstovės spaudai Olgos Malaškevičienės, planuojama pradėti tik lapkričio pabaigoje.
Tai nereiškia, jog bendrovė nusprendė ignoruoti praėjusių metų prieškalėdinę prekybininkų sėkmę, kai ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje skambėjo pranešimai, kad lietuviams nusibodo taupyti. „Mūsų virtuvės meistrai ruošia daug staigmenų šventiniam stalui. Jau spalį įmonėje vyko ne viena degustacija“, – pripažino „Maximos“ atstovė.
Prekių įvairovė
D. Petravičiaus teigimu, ir šiemet nemažą dalį sandėliuose laikomų prekių sudaro buitinė technika, maisto produktai, statybinės medžiagos, gamybos įranga, plataus vartojimo prekės. „Lietuvoje turime tris didelius terminalus: Klaipėdoje, Vilniaus-Kauno plente ir Minsko plente šalia Vilniaus. Visi jie pilni, laisvų vietų nėra“, – patikino D. Petravičius.
Pasak E. Daukanto, pastaruosius kelerius metus ir terminalų apyvarta gana nebloga. Mat įmonės jau nustojo gaminti tam, kad sandėliuotų, gamina tiek, kiek reikia konkrečiam užsakovui, todėl terminalas tapo ne saugojimo vieta, o tik tarpine stotele paskirstyti gaminius ir išvežioti užsakovams.
Iš trečiųjų – pas trečiuosius
LŽ pašnekovai pripažino, kad Lietuvos vartotojams skirti kroviniai sudaro visiškai mažytę dalį, palyginti su tais, kurie atplukdomi laivais į Klaipėdos, retkarčiais – į Latvijos ar Lenkijos uostus ir, perkrauti Lietuvos terminaluose, tranzitu toliau gabenami į Rytus, daugiausia į Rusiją.
„Taigi tai daugiausia tranzitiniai kroviniai, ne Lietuvos ūkio subjektų indėlis. Tie gaminiai atplukdomi iš Tolimųjų Rytų. Lietuvos vartotojams „Vingės terminalas“ teikia daugiausia distribucijos – prekių sandėliavimo ir skirstymo – paslaugas“, – pasakojo D. Petravičius.
Apie tikrąją krovinių padidėjimo priežastį, anot logistikos bendrovės vadovo, spręsti ankstoka, juolab kad tranzitu tarp trečiųjų šalių šiemet daugiau gabenama visų grupių prekių – nuo pramonės įrangos iki alkoholio.
E. Daukantas prekių įvairovę ir dominuojančią kryptį į Rytus aiškino vienareikšmiškai: Rytai, ypač Rusija, pabrangus naftai ir jos produktams bei kitoms žaliavoms, turi pinigų didinti vartojimą.
„Europoje padėtis kitokia: nesakyčiau, kad recesija, veikiau užtruko stagnacijos laikotarpis – nei aukštyn, nei žemyn. Ten prigaminta prekių atsargų, sumažėjęs vartojimas. Ko daugiau tikėtis, jei pramonės augimas skaičiuojamas procento dalimis“, – darė išvadą „Schenker“ Lietuvos padalinio vadovas. Jo manymu, dabar gerai gyvena šalys, kurios parduoda žaliavas.
E. Daukantas pabrėžė, kad dabar būtų sunku ką nors pasakyti apie kokias naujas krovinių gabenimo tendencijas, juolab jog „Schenker“ dirba visame pasaulyje. „Vienose valstybėse krovinių srautai didėja, kitose mažėja. Iš tikrųjų metai didelių pokyčių nepateikė, tad nedaug kas pakito ir prekybos sektoriuje. Šiemet sumažėjo Vidurio Europos prekių eksportas į Lietuvą, nors ir lietuvių vartojimas nekyla“, – svarstė jis.
Plėstųsi su sąlyga
LŽ pašnekovai patvirtino, kad šį rudenį logistikos paslaugos iš tiesų suaktyvėjo: terminalai pilni, apyvarta nebloga. Tačiau sandėlių plėtros bent kol kas jie neplanuoja.
„Mūsų ekonomistai niekaip neapsisprendžia: bus ta krizė ar nebus. Vienas kalba apie būsimą ekonomikos krizę, kitas – apie augimą. Kai prognozės tokios skirtingos, apie plėtrą mąstyti rizikinga“, – sakė D. Petravičius.
Jo žodžiais, jei būtų konkretus projektas konkrečiam laikotarpiui, pavyzdžiui, 5–10 metų, stipresnės logistikos bendrovės bet kada galėtų statyti naujus sandėlius. „Kiekvienas pajėgus logistas tai darytų neabejodamas“, – patikino „Vingės terminalo“ vadovas.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.