„Lygiagretus“ eksportas į Rusiją ir jo kontrolė (papildyta Lietuvos muitinės vadovo komentaru ir apie situaciją Kazachstane)
Pasklidus žiniai, kad Didžiojo septyneto (G7) grupės šalys svarsto galimybę įvesti beveik visišką eksporto į Rusiją draudimą, muitinės tarpininko įmonės „Bunasta“ įkūrėjas ir akcininkas Jurgis Adomavičius tvirtina, kad tai problemos neišspręs. Norint sukontroliuoti sankcijų įgyvendinimą ir taip realiai daryti tiesioginę įtaką Rusijos ekonomikai, o verslams mažinant galimybes apeiti nustatytą reguliavimą, reikia didesnį dėmesį kreipti paraleliniam prekių importui į Rusiją per kitas šalis bei kurti prekių atsekamumo sistemą.
Anot J. Adomavičiaus, Europos Sąjunga niekaip negali susidoroti su paraleliniu importu į Rusiją per kitas šalis. Tai, verslininko teigimu, padėtų išspręsti duomenų bazės sukūrimas.
„Panaši sistema naudojama vaistų pramonėje, kurios dėka būtų galima atsekti prekių gamintoją, vežėją, pirkėją ar net muitinės tarpininką tiesiog nuskanavus pakuotės brūkšninį kodą. Tokiu būdu galėtumėme skaidriai stebėti prekių judėjimą ir kryptis, kuriomis yra prekiaujama. Išnyktų visi „žinau/nežinau“. Nuskanavus brūkšninį aiškiai matytumėme kas yra toj prekybos ir logistikos grandinėje“, – aiškina jis.
Kazachstane jau pradėjo veikti sistema, kuri stebi prekių judėjimo nuo sienos iki sienos grandinę. Taip siekiama apriboti galimybes apeiti sankcijas. Įsigaliojus vakarų sankcijoms, Rusija įteisino „lygiagretųjį“ vakarietiškų prekių importą. Nors Kazachstanas netaiko sankcijų Rusijai, šalis pasisako neleisianti tapti jų apėjimo platforma.
„Kompanijos, norinčios vykdyti skaidrų eksportą į „Stan“ šalis – Kazachstaną, Uzbekistaną – investuoja ir sukuria archyvą debesijoje, į kurį yra surašomas visas logistikos dalyvių sąrašas, pirkėjas, pardavėjas bei logistikos sandėlis. Tuos duomenis galima sukelti tiesiogiai iš pardaviminių dokumentų, krovinio važtaraščio. Tai galėtų būti gera pradžia europinės skaitmeninės „eFti“ platformos ištestavimui“, – mano J. Adomavičius.
„Bunasta“ įkūrėjas aiškina, kad platforma ir jos dėka užtikrinamas skaidrumas leistų sekti, kokioje šalyje prekė pagaminti, kam skirta ir kas ją atvežė. Optimalioms logistikos sąnudoms reikia tiek eksporto, tiek importo krovinių.
„Realiai popierių gali sufalsifikuoti, pakeisti, o skaitmenos – ne“, – įsitikinęs J. Adomavičius
Daugelį prekių, kurių įvežimas į Rusiją draudžia sankcijos, perka Kazachstane registruotos, vietos gyventojams priklausančios arba Rusijos piliečių sukurtos įmonės. Iš Vakarų bendrovių pirktos prekės vėliau reeksportuojamos į Rusiją. Nuo gegužės Rusija patvirtino prekių, leidžiamų lygiagrečiai importuoti į šalį, sąrašą. Sąraše – buitinė technika, drabužiai, kuras ir automobiliai.
Pernai eksportas į Rusiją išaugo 25 proc., remiantis Nacionalinio Kazachstano statistikos biuro duomenimis. Šalies valdžia teigia, kad eksporto apimčių padidėjimą lėmė energijos kainų kilimas ir kiti veiksniai. Be to, daugelis prekių, pavyzdžiui, iš Europos, atgabentų reeksportui į Rusiją, atkeliauja iš tokių šalių kaip Turkija ir Kinija, kurios nėra įvedusios jokių prekybos su Rusija apribojimų.
„Bloomberg“ paskelbus apie JAV ir Ukrainos sąjungininkų svarstymus „draudimą, apimantį didžiąją dalį eksporto į Rusiją“, J. Adomavičius sako, kad Lietuvos gamybos ir maisto pramonei kuo skubiau reikia ieškoti kitų žaliavų tiekėjų, kurių dėka užtikrintų gamybą ir kainų stabilumą. Jis įsitikinęs, kad po ES eksporto draudimo, seks veidrodinės sankcijos iš Rusijos ir Baltarusijos importo, iš kurių vis dar importuojama daug gamybinių žaliavų.
„Labai panašiai kaip įvyko su naftos tiekimu. Rusija dar prieš invaziją į Ukrainą buvo paskelbus Europai naftos kainų karą, tačiau sėkmingai jį atlaikėme, o prie pergalės prisidėjo greiti ir sėkmingi vakarų Europos šalių sprendimai net ir klimato sąlygos. Kad nereiktų pasikliauti atsitiktinumais, jau dabar gamintojams reikia ieškoti alternatyvių už gerą kainą žaliavų tiekėjų iš rytų“, – apibendrina „Bunasta” akcininkas.
***
Europos Sąjungos (ES) Rusijai ir Baltarusijai taikomas sankcijas bandoma apeiti per Vidurio Azijos šalis, pastebi Muitinės departamento vadovas Darius Žvironas.
„Tikrai yra pokyčiai, sankcijos veikia, matome srautų, prekybos pakitimą – prekyba su Rusija ir Baltarusija ženkliai nukrito, tačiau išaugo prekyba su Vidurio Azijos šalimis. Tokias tendencijas matome ne tik mes, bet ir Europos Komisija ir Jungtinės Amerikos Valstijos“, – sakė D. Žvironas. „Realiai matoma, kad bandoma apeiti sankcijas per minėtas valstybes“, – pridūrė Muitinės departamento vadovas.
Pasak jo, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos Muitinė neleido atlikti 271 importo, 4,9 tūkst. eksporto bei 3,7 tūkst. tranzito procedūrų, pradėjo 277 administracinių nusižengimų teisenas, taip pat pradėti 25 ikiteisminiai tyrimai dėl sankcionuotų prekių gabenimo.
„Jeigu kalbame apie importą, prekių įvežimą į Europos Sąjungos šalis, tai dauguma tokių pažeidimų fiksuojama su baltarusiškomis prekėmis. Jeigu kalbame apie išmaniąsias technologijas, prabangos prekes, tai visgi tie pažeidimai daugiau susiję su Rusija“, – teigė D. Žvironas.
Tuo metu sankcijų apėjimo schemos gabenant krovinius į Rytus, anot Muitinės vadovo, prasideda Vakarų Europoje, o jose dalyvaujančių Lietuvos įmonių nėra daug. „Mes esame Europos Sąjungos vartai ir 90 procentų krovinių vykstančių per mūsų šalį yra ne mūsų kroviniai, ne mūsų įmonių produkcija, tai viskas yra Vakarų Europos šalių – tai yra ir Vokietija, ir Prancūzija, ir kitos šalys. Realiai tik 10 procentų krovinių, kurie vyksta per mūsų sieną į Rytus yra Lietuvos Respublikos“, – teigė D. Žvironas. „Didžioji dalis mūsų darbo yra susijusi ne su mūsų vežėjų, ne su mūsų gamintojų kažkokiais pažeidimais, o visgi su Vakarų Europos šalių prekių kontrole“, – pridūrė jis.
D. Žvironas pripažino, kad sudėtingėjant schemoms „vienas-kitas“ sankcionuotas krovinys pro Muitinės kontrolę praslysta. Pasak jo, šiuo metu Muitinė bando identifikuoti schemas, kuomet sankcionuotos prekės gabenamos netradiciniais maršrutais.
„Pastarosiomis savaitėmis verslas bando naudotis vežimu vadinamomis netradicinėmis kryptimis – pavyzdžiui, iš Slovakijos prekė vežama į Turkiją, bet per Lietuvos ir Baltarusijos sieną, kas yra visiškai nelogiška, nes iš Slovakijos Turkija arčiau“, – teigė D. Žvironas. „Ta pati schema, kai į Turkiją prekės vežamos kažkodėl iš Lietuvos per Kaliningrado sritį. Vėlgi, neaišku, koks tikslas prekes vežti į Kaliningrado sritį, kai Turkija yra visai kitoje pusėje“, – kalbėjo Muitinės departamento vadovas. „Matome, kad tos schemos sudėtingėja. Jeigu anksčiau dažniausiai būdavo administraciniai nusižengimai, nesunkūs pažeidimai, tai dabar matome, kad iš tikrųjų klastojami dokumentai, vežami dideli kiekiai sankcionuotų prekių“, – pridūrė jis.
***
Čia – straipsnis apie tai, kad lygiagretus eksportas į Rusiją per Kazachstaną komplikavosi dėl pastarojo valdžios veiksmų, ir dabar jis labiau vyksta per Kiniją, Iraną, Gruziją, Azerbaidžaną ir Armėniją.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.