Vežėjai aktyvuoja taupymo planus: stabdomos investicijos, mažės vairuotojų algos (papildyta apie pervežimų įkainių mažėjimą)
Susitraukę krovinių srautai, nukritę pervežimų įkainiai ir Rusijos karo Ukrainoje sukeltas neapibrėžtumas rinkose Lietuvos transporto įmones verčia atsargiai planuoti artimiausią ateitį bei aktyvuoti taupymo planus. Jau stabdomi naujų vilkikų įsigijimai, o kai kurių bendrovių vadovai sako, kad turės mažėti ir pastaraisiais metais augę vairuotojų atlyginimai.
Daugiau kaip 100 vilkikų valdančios Klaipėdos bendrovės „Telmento transportas“ savininkas ir vadovas Artūras Telmentas pasakoja, kad praėjusiais metais nusprendė imtis griežtų taupymo priemonių ir tokios strategijos šiemet keisti neketina. „Nepirkome naujų automobilių, buvo priimtas sprendimas, kad norime likti prie nuosavo banko ir neįsipareigoti bankams. Baigsime mokėti už anksčiau įsigytas transporto priemones ir šiais metais jau liksime tik su nuosavomis bei žiūrėsime, kas čia bus toliau. Pabijojau rizikuoti. Geriau su mažiau transporto, su šiek tiek senesniu, bet be įsipareigojimų. Palūkanų normos kyla, vilkikų kainos išaugo, sakyčiau nesveikai. Todėl į viską žiūriu labai atsargiai“, – sako A. Telmentas.
Tokios strategijos verslininką verčia laikytis situacija rinkoje – krovinių mažėja, o net didžiosios Vakarų bendrovės, kurių produktus „Telmento transportas“ vežioja daugybę metų, negali pasakyti, kada tų krovinių bus daugiau. A. Telmentas gali pasakyti net tikslią datą, kada į transporto sektorių atėjo krizė – tai praėjusių metų lapkričio 1-oji. Pasak jo, būtent nuo tos dienos užsakymų ir įmonės nuvažiuojamų kilometrų skaičiai ėmė trauktis.
Jam pritaria ir Sigitas Žilius, apie 30 vilkikų turinčios bendrovės „Krautoma“ vadovas bei smulkias ir vidutines transporto įmones vienijančios Vežėjų sąjungos generalinis sekretorius. Anot S. Žiliaus, iš ilgametės patirties transporto sektoriuje jis užtikrintai gali pasakyti vieną dalyką – jei rudenį, artėjant Kalėdoms, transportas neišgyvena sezoninio pakilimo, tai kitais metais tikrai laukia krizė. Pernai tokio pakilimo nebuvo.
Atsargiai į prasidedančius metus žvelgia ir italų kapitalo bendrovės „Gruber Logistics“, valdančios daugiau kaip 250 vilkikų, vadovas Deividas Narbutaitis. Jis sako, kad nematydamos šviesių perspektyvų kai kurios transporto bendrovės jau apskritai traukiasi iš rinkos.
Klientai pažadų nedalija
„Nuo lapkričio 1 d. krito ir krovinių srautai, ir labai žymai sumažėjo pervežimų kainos, tad situacija šiandien yra sudėtinga, kilometrų trūksta“, – sako A. Telmentas.
„Telmento transporto“ vadovas pasakoja, kad įprastai prieš Naujuosius metus didžiosios Vakarų kompanijos skelbdavo vadinamuosius „tenderius“ – išankstines konkursų sąlygas, kuriose nurodydavo, kiek kitąmet planuoja turėti krovinių, kokiais maršrutais juos reikės vežti ir kokius turi lūkesčius dėl pervežimų kainos. Tuomet vežėjai teikdavo savo pasiūlymus, konkuruodami dėl šių užsakymų. „Dabar jau metų pradžia, o tų „tenderių“ nėra, jie išnyko, nes ir Vakaruose žmonės nebežino, ką už kiek pirkti ir parduoti. Kalbamės su dideliais klientais Vakaruose, jie sako, kad jau rugsėjį žinodavo kitų metų planus, o šiandien sausis, bet jie nieko negali pažadėti. Su kai kuriais dirbame 15 metų, ir taip dar nėra buvę“, – kalba verslininkas. Pasak jo, konkursus vežėjams yra sustabdžiusi net tokia pramonės milžinė kaip „Procter & Gamble“, nors atrodytų, kad jos gaminamos produkcijos – šampūnų, muilo, kitų higienos priemonių – žmonėms reikia net per ekonomines krizes.
Kaip toliau klostysis situacija, A. Telmentas nesiima prognozuoti. Jo manymu, viskas labiausiai priklausys nuo karo Ukrainoje pabaigos, kuri į rinką atneštų daugiau užtikrintumo ir galimybių planuoti ateitį.
Pakilimo rudenį nebuvo
S. Žilius sako, kad daugelis praėjusių metų transporto sektoriaus iššūkių neabejotinai persikels ir į šiuos metus. Visų pirma – tai rinkų neapibrėžtumas, susijęs su karu Ukrainoje ir Covid-19 protrūkiais bei šios ligos valdymo priemonėmis Kinijoje. Antras rimtas iššūkis tas, kad planuodami darbus ir metų pradžioje sudarinėdami sutartis, vežėjai negali žinoti, kokia bus degalų kaina.
Pasak S. Žiliaus, karas Ukrainoje Lietuvos vežėjams didelės tiesioginės įtakos nedaro, nes dar iki jos su Rusijos rinka dirbo tik 8 proc. šalies transporto įmonių, o karui prasidėjus agresorės rinką paliko ir didelė dalis joje dar buvusių bendrovių. Tačiau karas ir Vakarų Europoje sukėlė daug nežinomybės, dėl kurios grimztama į recesiją.
„Tai, kad prasideda recesija, vežėjai pajunta pirmieji. Ir jei rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais paklausos kreivė nepakyla, tai kitai metais turėsime krizę. Apie tai kalba ne tik Lietuvos vežėjai. Pavyzdžiui, laivybos milžinės „Maersk“ vadovas spalio mėnesį sakė, kad nėra to pakilimo, o konteinerių gabenimo kainos iš Kinijos į JAV ir Europą nukrito iki 2 tūkst. JAV dolerių, kai vienu metu siekė 15 tūkst. JAV dolerių. Visa tai rodo, kad prasidėjo krizė“, – kalba „Krautomos“ vadovas.
Visa tai transporto bendroves verčia imtis taupymo. Pašnekovas pasakoja girdėjęs net apie atvejį, kai 2 tūkst. vilkikų turinčios įmonės akcininkas nusprendė pasilikti tik 500 transporto priemonių, teigdamas, kad taip elgiasi, nes tiesiog nesupranta ateities ir absoliučiai nežino, ko laukti. „Girdžiu tokių pareiškimų, kad užkniso valdžia, užkniso visi geopolitiniai įvykiai, nebesuprantu, kas čia vyksta, tai išsiimsiu pinigus ir eisiu į pensiją. Aišku, tai nėra kažkokia tendencija, bet girdžiu – ir iš mažesnių, ir iš didesnių įmonių“, – dėsto S. Žilius.
Blogesni laikai ir vairuotojams
Apie iš rinkos pastaruoju metu pasitraukusias kai kurias vežėjų bendroves sako girdėjęs ir „Gruber Logistics“ vadovas D. Narbutaitis. Tačiau jis nemano, kad taip nutiko, nes jų savininkai pavargo ir dėl to nusprendė mesti pervežimų verslą. „Vištos, dedančios auksinius kiaušinius, turbūt niekas taip paprastai savo noru neatsikratytų, būkim realistai. Jei taip nutinka, reiškia, kažkas vyksta ir vyksta negero“, – įsitikinęs pašnekovas. Jis sako, kad karas ir iš rinkos dėl jo dingę 200 mln. Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos žmonių negali neturėti pasekmių, tad šiais metais vežėjams ir toliau teks kovoti su ypač dideliu neapibrėžtumu.
„Krovinių srautai mažėja, o situaciją dar blogina tai, kad įmonės ankstesniais geraisiais metais prisipirko labai daug naujų vilkikų, kurie dėl tiekimo problemų atkeliauja tik dabar. Vyšnaite ant torto dar gali tapti energetikos kainos – šiandien plius minus viskas tvarkoje, bet kas bus, niekas nežino“, – padėtį vertina D. Narbutaitis.
„Gruber Logistics“ dar vykdo seniau pasirašytas sutartis dėl vilkikų įsigijimų, bet dėl naujų transporto priemonių į jų gamintojus artimiausiu metu kreiptis neplanuoja: „Jei anksčiau planuodavome 2-3 metus į priekį, tai dabar apsiribojame tik šiais metais. Stengiuosi būti reaktyvus, o ne proaktyvus.“
Naujų vilkikų įsigijimų stabdymas – ne vienintelė taupymo priemonė. D. Narbutaičio manymu, turės mažėti ir vairuotojų atlyginimai, kurie „šiandien yra tikrai labai dideli“. Pirmieji tokio mažėjimo ženklai rinkoje jau matomi.
Pašnekovas nesiima spręsti, kiek gali trukti sunkmetis, nes į vieną katilą supuolė pernelyg daug aplinkybių – natūralus ekonomikos ciklas, per pandemiją į rinkas lieti pinigai, infliacija, o karas Ukrainoje tapo katalizatoriumi visas bėdas gerokai padidinusiu. „Vertindamas šiandieninę situaciją kartais bandau ieškoti paralelių su 2008-ųjų pasauline krize, tačiau manau, kad tai bus kažkas visai kito, ko dar niekas nėra patyręs ir nesupranta“, – teigia D. Narbutaitis.
Krytį jau fiksuoja ir statistikai
Transporto rinkos susitraukimas jau matomas ir Statistikos duomenyse. Jie rodo, kad trečiąjį praėjusių metų ketvirtį visų rūšių transportu vežta 35,5 mln. tonų krovinių, o tai yra 22 proc. mažiau nei per tą patį 2021 m. laikotarpį. Statistikos departamento duomenimis, visų rūšių transporto krovinių vežimo apyvarta 2022 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 10,8 proc. Bendroje krovinių vežimo apyvartoje kelių transporto apyvarta sudaro 88,7 proc., geležinkelių – 11,3 proc.
2022 m. trečiąjį ketvirtį vidaus krovinių vežimas sudarė 14,8 mln. tonų krovinių, arba 19,3 proc. mažiau nei 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu. Kaip ir ankstesniais metais, daugiausia – 67,2 proc. – vidaus krovinių vežta kelių transportu. Tuo metu tarptautinis krovinių vežimas sudarė 20,6 mln. tonų krovinių – tai 24,1 proc. mažiau nei 2021 m. trečiąjį ketvirtį.
Krovinių vežimas kelių transportu sudarė 76,3 proc. viso tarptautinio krovinių vežimo, geležinkelių transportu – 15,7 proc., jūrų transportu – 7,9 proc., Lietuvos oro linijų bendrovių lėktuvais – mažiau nei 1 proc. Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį geležinkelių transportu įvežta į šalį ir išvežta iš šalies 1,8 mln. tonų krovinių, arba 72 proc. mažiau nei 2021 m. trečiąjį ketvirtį. Dėl įvestų apribojimų iš Baltarusijos geležinkelių transportu įvežtų ir į Baltarusiją išvežtų krovinių sumažėjo 88,9 proc. Kelių transportu įvežta į šalį ir išvežta iš šalies 2,9 mln. tonų krovinių, arba 1,8 proc. mažiau nei 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu.
***
Praėjusių metų pabaigoje krovinių pervežimo įkainiai krito 15-20 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį gali dar labiau mažėti. Prognozuojama, kad, jei nebus rasta sprendimų kainoms amortizuoti, įmonės taps nepajėgios plėstis, didinti atlyginimus, o mažieji šios rinkos dalyviai gali būti priversti stabdyti veiklas.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tvirtina, kad pagrindinė pervežimo įkainių sumažėjimo priežastis yra tai, jog pastaruoju metu maždaug penktadaliu vežėjams yra kritęs pervežimų užsakymų skaičius.
„Vangesnį prekių judėjimą įtakoja ne tik infliacija ir sumažėjęs vartojimas, bet ir pakitusi klientų elgsena Europoje. Pavyzdžiui, kai kurie didieji užsienio klientai neskuba skelbti konkursų – tenderių, kuriuose įprastai dalyvaudavo mūsų šalies vežėjai. Tai reiškia, kad negalima stabiliai planuoti finansinių srautų. O tai sukelia grandininę reakciją – mažėja pervežimų skaičius, jų kainos, automatiškai mažinančios transporto įmonių apyvartą. Vien praėjusių metų pabaigoje pervežimų kainos krito 15-20 proc., kurios, panašu, kris ir šiemet“, – sako Z. Buivydas.
„Linavos“ viceprezidento Vyto Bučinsko teigimu: „Lietuvos transporto sektorius – tarsi smarkiai banguojantis vandenynas. Dar 2022 metų viduryje buvo kalbėta apie didėjančius , o jau metų pabaigoje – apie 15-20 proc. sumažėjusius pervežimo įkainius. (…) Šiuo metu logistikos sandėliai yra pilnai užpildyti kroviniais. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai turėtų džiuginti. Visgi nedžiugina, nes kroviniai iš tų sandėlių yra išvežami vangiai. Per pastaruosius kelis mėnesius, vežėjams sumažėjo pervežimų užsakymų skaičius. Jis krito maždaug 20 proc. Rodos, net ir papildomų klausimų kelti neverta – vangesnį prekių judėjimą, galimai, įtakoja infliacija ir sumažėjęs vartojimas. Kita vertus, būtent dėl tokių veiksnių ir kyla grandininė reakcija – mažėja pervežimų kainos, automatiškai mažinančios ir taip ne pačius geriausius laikus išgyvenančių transporto įmonių apyvartą. Skaičiuojama, kad praėjusių metų pabaigoje mūsų šalies transporto ir logistikos įmonės susidūrė su 15-20 proc. pervežimo įkainių mažėjimu. Deja, bet tolimesnės prognozės irgi nedžiugina. Pirmąjį šių metų ketvirtį pervežimų įkainiai gali dar labiau mažėti, tad transporto įmonėms tai gresia dar didesniais nuostoliais. Transporto įmonės tokiu atveju bus nebepajėgios didinti atlyginimų savo darbuotojams, sustos plėtra. Kai kurios, ypač mažosios ir smulkiosios, apskritai gali nebeišgyventi ir užsidaryti“.
Tuo pat metu V. Bučinskas pažymėjo: „Išeičių geresniam rytojui turime. (…) Tereikia, kad valdžios institucijos kur kas atidžiau nei praėjusiais metais įsiklausytų į vežėjų atstovų siūlymus. (…) Reikia tikėtis, kad šiais metais už transporto ir logistikos sektorių atsakingos institucijos ne tik įsiklausys, ko reikia transporto sektoriui, bet ir nekurs papildomų barjerų. Nenumatys papildomų prievolių ir finansinių pareigų, kurių ir taip netrūksta. Barjerai – tai kvotos darbuotojų ne iš ES šalių įdarbinimui, dienpinigių indeksavimas, transporto sektoriuje komandiruojamiems darbuotojams taikomas koeficientas (šiuo metu taikomas 1,65 vairuotojų algos koeficientas nuo minimalios mėnesinės algos)“.
Asociacijos „Linava“ duomenimis, mažėjantis užsakymų skaičius bei kainos lemia ir tai, kad mažėja šalies transporto ir logistikos įmonių, kurios atsisako planų plėstis – įsigyti naujų vilkikų, imti paskolas, prisiimti naujų įsipareigojimų. Vežėjai savo veiklą vykdo su senesnėmis sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, taiko konservatyvius ir veiklos kaštų nedidinančius įmonių valdymo planus.
Prognozuojama, kad situacija gali ženkliai pasikeisti tik tuomet, kai pasikeis ir šiuo metu dėl karo Ukrainoje itin sudėtinga tapusi geopolitinė situacija.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.