Vežėjai įspėja: padidinus akcizus degalams, kils pervežimų įkainiai, vėl brangs būtiniausios prekės (papildyta – prezidentas pasirašė Akcizų įstatymo pataisas)
Aplinkos ministerijai siūlant didinti akcizus degalams, o Seimui degant žalią šviesą, vežėjų atstovai įspėja – tai yra nelogiška. Oro taršos toks sprendimas nesumažins, o labiausiai pakenks eiliniams gyventojams ir smulkiesiems verslams.
Prognozuojama, kad vėl brangs maisto, buities ir kitos labiausiai vartojamos prekės, nes vežėjai vėl bus priversti didinti pervežimų įkainius. Be to, įmonės dėl padidėjusio akcizo sieks kurą įsigyti kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, Lenkijoje, o Lietuva dėl to praras milijonus eurų pajamų. Tokios prognozės pateiktos Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kreipimesi į Seimo komitetus, Susisiekimo, Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas, prašant nepriimti skubotų sprendimų ir įvertinti siūlomo pakeitimo įtaką ne tik visai ekonomikai, bet ir eiliniams vartotojams.
Asociacijos „Linava” viceprezidento ir Krovininės tarybos pirmininko Vyto Bučinsko teigimu, vežėjų bendruomenė palaiko Aplinkos ministerijos tikslus turėti švaresnę aplinką. Visgi kiekvienas tam skirtas sprendimas turi būti racionalus, priimtas išsamiai įvertinus esamą padėtį, o dabartinė situacija nesuteikia pagrindo svarstyti apie akcizo didinimą degalams.
„Aplinkos taršai mažinti galima rasti ir kitokių būdų, nei degalų akcizo didinimas. Išaugus degalų kainoms, oro tarša tikrai nesumažės – juk žmonės nenustos važinėti automobiliais. Dėl to tik dar labiau nukentės mažieji ir smulkieji verslai, o labiausiai – eiliniai gyventojai, kuriems transportas yra kasdienybė, susijusi su darbu ir kitais svarbiausiais poreikiais. Dėl brangstančio kuro, tikėtina, kad kils ir kitų susisiekimo paslaugų kainos, pavyzdžiui, dar labiau brangs tarpmiestiniai ir miesto autobusų bilietai, taksi, pavėžėjimo paslaugos“, – sako V. Bučinskas.
Anot asociacijos „Linava” viceprezidento, tos transporto įmonės, kurios neturės galimybės orientuotis į alternatyvas, pavyzdžiui, piltis degalų kaimyninėje Lenkijoje ir kitose šalyse, kur jie yra pigesni, tiesiog kels pervežimo paslaugų įkainius. O tai pakenks visai tiekimo grandinei.
„Dėl to ir vėl labiausiai nukentės paprasti žmonės, nes jie bus priversti mokėti dar brangiau už maisto, buities ir kitas būtinas prekes, kurios brangs, nes vežėjai bus priversti vėl didinti pervežimo paslaugų įkainius. Lietuva pagal prekių ir paslaugų kainų lygį jau artėja prie turtingiausių Europos šalių, nors darbuotojų atlyginimai nesiekia tų šalių lygio. Tad esant tokiai situacijai negalima didinti atotrūkio tarp pajamų ir žmonių išlaidų, didinant akcizą, kuris augimas lems ir daugelio prekių bei paslaugų kainų augimą“, – teigia V. Bučinskas.
Nuostoliai gali būti milijoniniai
Asociacijos „Linava” generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigia, kad vežėjų atstovai jau ne kartą bandė atkreipti dėmesį į tai, kad šalyje veikiančios transporto ir logistikos įmonės pastaruoju metu ir taip susiduria su itin dideliais iššūkiais. Tokiais kaip nuolatinis ir padidėjęs vairuotojų trūkumas, vairuotojų įdarbinimui iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių taikomos kvotos, „Mobilumo paketo” reikalavimai ir jų išpildymas. Pasak jo, degalų akcizo didinimas, situaciją tik dar labiau apsunkintų.
„Transporto ir logistikos sektorius sudaro net 13 proc. mūsų šalies bendrojo vidaus produkto ir yra trečia pagal svorį ekonomikos šaka Lietuvoje. Tad priėmus sprendimą didinti akcizą degalams, neabejotinai nukentėtų visa valstybė. Transporto įmonės, kurios ir taip kasdien susiduria su iššūkiais bei padidinta rizika, siektų kurą įsigyti kaimyninėse valstybėse. Tad atitinkamai už kurą kitoje valstybėje būtų sumokama ir labai didelė dalis mokesčių. Lietuva dėl to prarastų milijonus eurų”, – pabrėžia Z. Buivydas.
Pasak vežėjų atstovų, norint sėkmingai kovoti su aplinkos tarša ir klimato kaita, Lietuva prioritetą turėtų teikti ne degalų akcizo didinimui, o numatyti kur kas daugiau galimybių plėtoti alternatyvių energijos rūšių infrastruktūrą – biodyzelino, gamtinių dujų, elektros, vandenilio. Pavyzdžiui, gerinti infrastruktūrą miestuose, magistraliniuose ir rajonų keliuose, kad būtų galima įsikrauti Europoje sparčiai populiarėjančius elektra varomus lengvuosius automobilius ir sunkvežimius, kurie padeda mažinti taršą ir kuriems piešiama itin šviesi ateitis. Taip pat numatyti finansinės paramos priemonių ir gyventojams bei verslams, įsigyjantiems netaršias transporto priemones.
***
Nacionalinės vežėjų asociacijos LINAVA prezidentas Romas Austinskas teigia, kad Seimui pritarus Akcizų įstatymo projektui, kuriuo siūloma didinti akcizus taršiam kurui, sumažėtų kuro kiekiai, kurį Lietuvoje perka tarptautiniai vežėjai. Tuo metu vidiniai pervežimai, pasak jo, brangs, o šis kainų augimas guls ant vidaus vartotojų pečių.
„Mes visada skaičiuojame ir stebime kaimynus ir ieškome, kur reikia piltis. Ir patriotizmas baigiasi piniguose – kur pigiau, čia ir piliesi. Ir jeigu Lietuvoje kuras bus brangesnis, tai jo bus pilama tiek, kiek jo užteks pravažiuoti Lietuvą. Tas, kas turi galimybę įsipilti Lenkijoje, Vokietijoje ar kitoje valstybėje, taip ir darys“, – teigė R. Austinskas. „Lietuvoje vidiniai pervežimai, keleivių pervežimai tikrai pabrangs. Ir vėl viskas klius ant mūsų vidaus vartotojų – žmonių, kurie tuos dalyką turės įpirkti“, – pridėjo jis.
LINAVOS prezidentas mano, kad akcizų didinimo klausimu reikia ieškoti balanso, kuris išpildytų įsipareigojimus tarptautinėms institucijoms ir paliktų galimybę verslui augti bei plėstis. „Kad už taršą reikės mokėti, tai turime susitaikyti su tuo. Aišku, entuziazmo didelio mokėti daugiau pas visus nėra, noras yra daugiau gauti ir mažiau mokėti. Bet reikia nepamiršti ir į valstybę pažiūrėti. Ir šiaip ar taip, valstybė turi vykdyti įsipareigojimus prieš tarptautines institucijas, prieš Europos Sąjungą ir Europos Komisiją“, – aiškino jis. „Kaip rasti tą balansą bendrą, kad verslas galėtų plėstis ir augti ir konkuruoti, kad rasti pasitikėjimą valstybe ir sprendimais. Verslas visada bando tą nuomonę pasakyti politikams: pakalbėkime, išgirskime, priimkime teisingus sprendimus“, – pridūrė jis.
***
Transporto inovacijų asociacija (TIA) tvirtina, kad akcizų degalams didinimas pakels sektoriaus išlaidas, tačiau norimo rezultato kovojant su klimato kaita ir aplinkos tarša neduos. TIA vadovė Asta Kazlauskienė ragina į problemą žvelgti kompleksiškai, eiti ne tik apmokestinimo, bet viso sektoriaus skaitmenizavimo ir papildomų priemonių įvedimo einant dekarbonizacijos keliu.
„Akcizų didinimas savaime netaps paskata transporto sektoriui modernizuoti savo transporto parką ir taip prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Tai tik kels sektoriaus išlaidas ir mažins galimybes nenuostolingai vystyti verslą. Keliant akcizus kurui, būna į situaciją žvelgti kompleksiškai“, – įsitikinusi A. Kazlauskienė.
Asociacijos nuomone, kompleksinės priemonės, kurios skatina rinktis mažiau taršias alternatyvas yra būtent tai, ko šiuo metu labiausiai reikia Lietuvos transporto sektoriaus atstovams. Dažnu atveju užsakovai nėra linkę mokėti daugiau už „švaresnį transportą“, o pats verslas prisiimti visų išaugusių kaštų, susijusių su alternatyvaus švaresnio kuro bei juo varomų vilkikų įsigijimų, negali.
„Pirmąjį 2023 m. ketv. transporto sektoriuje jaučiama padidėjusi konkurencija, rinkoje jaučiamos recesijos nuotaikos. Dar praėjusiais metais buvo galima perkelti verslo išlaidas ant kliento pečių, pavyzdžiui, pabrangus kurui arba norint pereiti prie tvaresnio transporto, tačiau dabar, kai rinkoje juntama recesijos baimė, to padaryti praktiškai nebeįmanoma. Dėl to verslai nesiryžta investuoti į mažiau taršias transporto priemones, todėl kompleksiška valstybės parama ir skatinimas yra labai reikalingi“, – aiškina A. Kazlauskienė.
Praeitais metais Transporto inovacijų asociacija kartu su nariais paruošė ir teikė Vyriausybei savo siūlymus dėl tokių kompleksinių priemonių:
– Kelių mokestį (E-tolling) panaikinti arba sumažinti alternatyviu kuru varomoms N3 kategorijos transporto priemonėms. Alternatyviu ir netaršiu kuru varomų priemonių atleidimas nuo e-tollingo bus papildoma paskata elektra, vandeniliu arba biometanu varomiems vilkikams įsigyti.
– Transporto sektoriaus modernizacija paspartėtų įprastus dyzelinius N3 klasės sunkvežimius pakeitus naujomis biometanu (su min. Euro VI taršos normas atitinkančiais varikliais, Euro VII – nuo 2025 m.), elektra arba vandeniliu varomomis N3 transporto priemonėmis. TIA siūlė skirti finansinę paramą vežėjams, kurie keičia naudotą Euro III ir aukštesnio emisijos lygio N3 transporto priemonę į naują biometanu varomą EURO VI N3 klasės transporto priemonę arba į naują elektra ar vandeniliu varomą N3 klasės transporto priemonę.
– Taip pat naudoti didesnio bendrojo svorio ir gabaritų N3 klasės transporto priemones Lietuvos bendrojo naudojimo keliuose.
„Kai kurie šių siūlymų jau svarstomi, ruošiamos įgyvendinimo priemonės, tačiau dažnu atveju pasigendame spartos įgyvendinant galimas transporto sektoriaus dekarboniacijos priemones aktyviau“, – sako A. Kazlauskienė.
Siekiant suvaldyti klimato kaitą, yra ir kitų priemonių. Pavyzdžiui, įmonės ir organizacijos, pasinaudojusios efektyvaus (ekologiško) vairavimo mokymais sunkiojo transporto vairuotojams, gali bent 5 proc. sumažinti vidutines metines išlaidas transporto parko degalų sąnaudoms. 3000 vairuotojų pavykus sumažinti degalų sąnaudas bent 5 proc., į aplinką būtų išskiriama 15 967 t mažiau CO2.
Transporto sektoriaus išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį galima sumažinti optimizuojant kelių transporto krovinių srautus (mažinant tuščią ridą) ir pasitelkiant skaitmenizacijos priemones (atitinkamai padidinamas transporto įmonių veiklos efektyvumas, sutrumpinamas darbuotojų darbo laikas, taupomos eksploatacinės išlaidos).
„Siekiant optimizuoti krovinių srautus tuščios ridos mažinimui ir išteklių taupymui, reikia paskatinti pervežimo sausumos transporto įmones įdiegti šiuolaikines transporto valdymo sistemas, kurios tiesiogiai prisidėtų prie tuščios ridos sumažinimo, t. y. GPS sekimo sistemą, kartu su transporto užsakymų valdymo sistema bei prieiga prie transporto biržų. Šių trijų skaitmeninių sprendimų įdiegimas leistų kiekvienam vilkikui net iki 30 proc. sumažinti tuščių reisų skaičių. Sumažinus vilkikų išskiriamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas bent 10 proc., per metus būtų sutaupoma 375 000 tonų CO2“, – komentuoja A. Kazlaukienė.
***
Čia – Lietuvos palyginimas su kitomis šalimis, jeigu joje būtų padidinti degalų akcizai.
***
2023 m. gegužės 9 d. Seimas pritarė Akcizų įstatymo pakeitimams, įtvirtindamas, kad nuo 2024 m. bus laipsniškai atsisakoma iškastinio kuro lengvatų ir subsidijų, taikomų gazoliams, angliai, koksui, lignitui, dyzelinui, suskystintoms naftos dujoms balionuose. Jiems taikomi akcizų tarifai bus nuosekliai didinami. Vežėjų atstovai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami vetuoti Seime priimtą akcizų įstatymo projektą, tačiau jis pasirašė jį.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.